Imantas Selenis
HAWAII
7.12.2018 -14.01.2019
Vilniuje

 Parodos organizatorius: Julija Dailidėnaitė | CAP

Imantas Selenis – fotografas, meditatyvus miesto tyrinėtojas ir stebėtojas. Teisininko išsilavinimą turintis menininkas pasižymi itin sistematišku ir analitiniu vaizdo fiksavimo rakursu, kas taip pat atsispindi ir jo nuotraukų preciziškoje estetikoje. Fotografijos medija jam, visų pirma, tapo įrankiu pažinti ir atrasti santykį su aplinka. Nes Imantas fotografija užsiimti pradėjo tuomet, kai atsidūrė Londono megapolyje, kurio erdves per ten praleistus trejus metus meninkas mėgino prisijaukinti. 

Imanto tyrinėjimo objektas – santykis tarp miesto, kaip žmonių sukurtos ekosistemos, ir jo kūrėjo, paties žmogaus. Mieste menininkas fiksuoja ir rodo išdidintus mus supančios aplinkos – landšafto, architektūros - fragmentus. Ir nors jo nuotraukose dažniausiai žmogaus atvaizdo nėra, žmogaus buvimas yra jaučiamas meninko fiksuojamuose archisistemos objektuose, tapusiais mūsų identiteto dalimi.

Imantas Selenis Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste dar tik ryškinasi savo, kaip menininko pozicijas. Tačiau tarptautiniame fotografijos meno lauke, jo darbai jau pastebėti ir įvertinti. Imantas yra dalyvavęs 15 asmeninių ir grupinių parodų bei festivalių. Jo fotografijos atrinktos tarp laimėtojų tokiuose konkursuose, kaip CBRE Urban Photographer of the Year (2014 m.), Photolux (2014 m.), Gregory Crewdson x Vogue Italy “Uncanny” (2017 m.). O 2018 - aisiais menininko kūryba papildė vienos prestižiškiausių Lietuvos kolekcijų – Lewben Art Foundation – fondus.

Naujausio Imanto Selenio kūrybos etapo parodoje - nuotraukų serija apie Vilnių pavadinta HAWAII. 

Parodos atspirties taškas yra asmeninė menininko patirtis su The Guardian Cities projektu 2014 metais, kai fotografas Lietuvoje susilaukė viešos kritikos dėl nuoširdaus ir nepadailinto žvilgsnio į Vilniaus miestą. Vietoje to, kad užsieniečiams parodytų vien gražųjį Vilniaus Senamiestį, jis nuotraukose parodė ir ne turistinę miesto pusę – Vilniaus rajonus. Šis požiūris supykdė ir supriešino dalį Vilniaus gyventojų. Imanto fotografijos buvo įvardintos, kaip žeidžiančios tautiečių jausmus, taigi, asmeninis ir nuoširdus menininko gimtojo miesto matymas liko nesuprastas. 

Tačiau ši situacija jį įkvėpė sukurti naują darbų ciklą, kuriame kalbama apie dualistinį Vilniaus suvokimą – miestą tokį, koks yra iš tiesų (įvarialypis ir turintis visokeriopą istoriją), ir tokį, kokį miestą norėtume rodyti kitiems.

HAWAII serijoje pasitelkiama ambivalentiškumo ir kontradikcijos kalba. Tam išreikšti I. Selenis žaidžia su estetika ir ideologija. Pagrindiniais didelio formato nuotraukų herojais čia tampa žinomiausi Vilniaus rajonų “bokštai”, kurie buvo statyti Sovietinės okupacijos metu ir turi labai stiprų ideologinį krūvį, kylantį iš mūsų visuomenėje vis dar gyvos traumos. Kas idealogiškai nepriimtina, dažnai vertinama, kaip negražu. Taigi, menininkas parodoje ironiškai klausia “o kasas yra gražu?” ir anksčiau sukritikuotus tuos pačius Vilniaus rajonų vaizdus pridengia ryškiomis spalvomis, kurias pasiskolino iš gražaus Havajų saulėlydžio paveikslėlio. 

Iš toli savo spalvomis patrauklūs miesto peizažai, žiūrovui priėjus arčiau atidengia nusidėvėjusių “bokštų- prasčiokų” detales, kas sukelia priešpriešą tarp estetinės ir ideologinės žiūrovo vertinimo sistemų. Šiuo sąvokų konfliktu parodoje siekiama sukurti erdvę naujam dialogui apie tai, kas yra gražu, bei pakviesti pažvelgt į Vilniaus miestą naujomis akimis.